8 655 55644 info@aplinkosdarbai.lt

MEDŽIŲ GENĖJIMAS

Žiema - geriausias metų laikas genėti medžius

  • Medžių genėjimas retinant lają
  • Medžių genėjimas pakeliant lają
  • Medžių genėjimas žeminant viršūnę
  • Medžių genėjimas formuojant dekoratyviai
  • Gandralizdžių tvarkymas
Medžių genėjimas retinant lają

Retinimas jaunų, sparčiai augančių, derančių ir senstančių medžių yra vienas efektyviausių ir dažniausiai taikomų genėjimo būdų. Sausos ir džiūstančios šakos šalinamos, kad padidėtų medžių atsparumas vėjui, ir jie nekeltų pavojaus praeiviams. Nupjausi viršūnę - susilpninsi medį. Retinamos tik genėjimui pakančių lapuočių lajos. Spygliuočių lajos paprastai neretinamos. 

Lajų retinimas - pagrindinis ir dažniausiai taikomas genėjimo būdas. Kartais net optimalioje aplinkoje nepalankiais periodais šaknys nepajėgia aprūpinti derančių medžių maisto medžiagomis ir vandeniu. Medžiams augant 25% pagausėjusi ir išvešėjusi lapija pradeda stelbti žemutines ir lajos viduje esančias šakas ir jos atsidūrusios nepalankiausioje situacijoje nusilpsta ir išdžiūsta. Lajos viduje beveik visuomet galima rasti sausų plonųjų šakų. Daugumos pagrindinių ir kitų skeletinių šakų viršūnės būna paviršiuje ir formuoja lajos kontūrą, todėl bent minimalų šviesos kiekį gauna ir dažniausiai žūties išvengia. Kitoks likimas apatinių, net ir pagrindinių šakų, kurios, atsidūrusios šešėlyje, žūsta visos – nuo atsišakojimo iš stiebo vietos iki viršūnės. Sausos, net ir smulkiosios, šakelės krisdamos laužia kitas šakas ir kelia pavojų žmonėms. Ypač tai aktualu gatvėse, nes judantys automobiliai, ypač sunkusis krovininis transportas, veikia vibruojančiai ir sukelia sūkurines vėjo sroves bei sūkurius. Todėl reikia stengtis, kad sausų šakų nebūtų, padidėtų medžių atsparumas vėjui ir jie demonstruotų prigimtinės struktūros lajas. Todėl periodiškai lajas reikia retinti išpjaunant iki 20 % smulkesniųjų trečiosios eilės ir žemesniojo rango šalutinių šakų, išsaugant skeletines, jei tarp jų nėra nusilpusių arba žūstančių. Tuo pat metu išpjaunamos nuo pat kamieno, nepaliekant išsišovusių dalių (stagarų), nudžiūvusios, džiūstančios ir žemutinės pagrindinės šakos ir visos pernelyg nusvirusios, susikryžiavusios ir besitrinančios šakos. Lajų retinimas dar vadinamas šviesinimu, nes iškarpius pavėsyje esančias plonąsias iki 5 cm skersmens šakas ir pagerinus apšvietimą šakos ilgai išlieka gyvybingos. Tokiu pat būdu ištisai pašalinamos ir išdžiūvusios bei džiūstančios skeletinės šakos, jei tokių yra, stengiantis, kad lajose nebūtų padaryta tuštumų. Pagal šį būdą pašalinus žemiau esančias šakas, pagerėja aukščiau esančių šakų ir stiebo viršūnės maitinimas ir jos net būdamos silpnos būklės netrukus atsigauna ir suveši. Žinotina, kad kylantį iš šaknų vandenį su maisto medžiagomis pirmosios pasisavina arčiausiai jų esančios šakos. Todėl būtina atsisakyti ydingos praktikos viršūnę nupjauti, sunaikinant lyderį, motyvuojant jos nusilpimu. Taip pat būtina išretinti lajas, kai labai pažeistas kamienas gali neišlaikyti jos svorio ir kai sužalota šaknų sistema nepajėgi aprūpinti jos maisto medžiagomis. Išretintomis lajomis medžiai gausiai žydi ir dera. Retesnės lajos yra ažūriškos. Taikant šį genėjimo būdą galima išsaugoti gyvybingus įgimtos formos medžius ir patenkinti dažnus miestiečių prašymus dėl langų apšvietimo pagerinimo. Taip pat retinti tenka medžius, kuriuose dėl nekvalifikuotų ir per intensyvių genėjimų išauga daug vilkūglių. Visi vilkūgliai, susidarę lajose ir šaknies kaklelyje, šalinami vienu etapu. Lajų retinimas kartais dar vadinamas lajų siaurinimu, kadangi retkarčiais tenka pašalinti (visu ilgiu nuo pat pamatų) vieną kitą nusilpusią ir bloginančią medžio formą šaką (bet ne trumpinant). Tačiau termino „lajų siaurinimas“ geriau nevartoti, kad nebūtų bandoma jį tapatinti su medžių apipjaustymu. Retinant patrumpinti leidžiama tik vešliau augančius ir į šalis išsistiebusius vienmečius ūglius, taip šiek tiek pasiaurinant lają. Pakerpant ūglius reikia įdėmiai stebėti, kad arčiausiai pasilikusio stagarėlio viršūnės esančio pumpuro kryptis atitiktų pageidaujamą iš jo išaugsiančio naujo ūglio kryptį. Šiuo motyvu dažniausiai kerpama virš ūglio viršutinėje dalyje esančio pumpuro, kad naujasis ūglis kryptų aukštyn. Retinamos tik genėjimui pakančių lapuočių lajos. Jautriai genėjimą ištveriančių lapuočių, pvz., beržo ir spygliuočių, pvz. pušies, lajos paprastai neretinamos, o ir poreikio dažniausiai nebūna. Pabrėžiame: retinimas jaunų, sparčiai augančių, derančių ir senstančių medžių yra vienas iš pačių efektyviausių ir dažniausiai taikomų genėjimo būdų. Tačiau retinant jokia dingstimi prisidengus neleistina išpjaustyti arba patrumpinti gyvybingas skeletines ir kitas storąsias šakas.

Medžių genėjimas pakeliant lają

Pakeltos lajos netrukdo pėstiesiems ir transportui, pagerina gretimų pastatų žemutinių aukštų apšvietimą. Medžiai pakeltomis lajomis padeda keisti negatyvų požiūrį į želdinius tais atvejais, kai žemos lajos tapo kliuviniais. Ypač gerus rezultatus metodas duoda, kai pavyksta suformuoti ne tik aukštą, bet ir glaustą, aukštyn kylančią šakų sistemą.  

Tai visuotinai pripažintas genėjimo būdas. Lajų pakėlimu vadinamas medžių genėjimas, kai laipsniškai šalinamos žemutinės šakos, kol bešakis
kamienas iki pirmųjų gyvų šakų išsistiebia ne mažiau kaip iki 3,2 m, o geriau – 3,6 m aukščio. Esant reikalui, lajos keliamos net iki 7–8 m aukščio. Pakeltos lajos netrukdo pėstiesiems ir transportui, mažina lauko šviestuvų metamą šešėlį tamsiuoju paros metu, o svarbiausia – pagerina gretimų pastatų žemutinių aukštų apšvietimą. Medžiai pakeltomis lajomis nesudaro problemų miestiečiams, padeda keisti negatyvų požiūrį į želdinius, susidariusį tais atvejais, kai žemos lajos buvo kliuviniai. Todėl šis būdas aktualus ne tik medžių gyvybingumui ir estetiniam išraiškingumui didinti, bet ir visuomenės aplinkosauginei, augaliją tausojančiai pasaulėžiūrai ugdyti. Šis būdas ypač sėkmingas, kai genimi jauno amžiaus medžiai, kuomet
pagrindinės šakos dar plonos ir jas išpjaunant atsiveria nedidelės žaizdos. Lajos keliamos kas antri metai ištisai nuo pat stiebo šalinant pagrindines šakas, ne daugiau kaip 1/8–1/10 lajos ilgio. Toks žemutinių šakų šalinimas spartina medžio augimą aukštyn, todėl lajos pakyla virš 1–3 aukštų pastatų. Šis būdas ypač aktualus mažaaukštės statybos miestų kvartaluose ir miesteliuose, kur nuolat keliamos gyventojų pretenzijos dėl to, kad medžiai užgožia langus. Lietuvos miestuose ir miesteliuose yra labai daug žemomis ir pernelyg išvešėjusiomis lajomis medžių, užgožusių ištisas gatves. Kai susiduriama su dilema, kokį sprendimą dėl jų likimo priimti – šalinti ar genėti – tikslinga pasirinkti lajų kėlimo būdą. Vyresnių medžių šakų žaizdos stiebe didelės, jos gyja lėtai ir ilgai. Todėl palankiausio genėjimui laikotarpio jaunatvėje nereikėtų praleisti, tačiau esamoje situacijoje ir vyresnių medžių lajų pakėlimas dažnai neišvengiamas ir iš esmės pasiteisina. Šiuo būdu keliamos nejautrių genėjimui lapuočių (dauguma) ir jautrių

spygliuočių (pušų, maumedžių genčių) rūšių lajos. Ypač gerus rezultatus šis metodas duoda, kai genint jauname amžiuje pavyksta suformuoti ne tik aukštą, bet ir glaustą, aukštyn kylančią šakų sistemą.

Medžių genėjimas žeminant viršūnę

Medžiams augant paaiškėja, kad lajomis jie dengia namų aukštų langus ir perpina elektros energijos perdavimo ir ryšių oro linijas.  Lajas dar aukštinti nėra galimybių. Apgenėto medžio tik viršutinė, mažiau pastebima lajos dalis praranda įgimtą šakojimosi pobūdį, lajų viršus tampa žemesnis ir aptakesnis.

Medžių genėjimas formuojant dekoratyviai

Dekoratyviųjų medelių išauginimo sėkmei ypač svarbūs pradiniai genėjimo darbai medelyne. Dalies šoninių šakelių pašalinimas jau antraisiais
auginimo metais medelyne skatina sparčiau augti viršūninį ūglį ir įgalina suformuoti aukštą galingą stiebą – lyderį. Šoninių šakų palaipsnis šalinimas
vėlesniais metais neleidžia silpnėti lyderiui, o viršūninėms šakoms – su juo konkuruoti. Laiku nepašalintos viršūninės šakos konkuruodamos neretai
nustelbia lyderį, perima stiebo funkcijas. Genėjimu sumažinamas vegetatyvinių augimo pumpurų skaičius ir suminė einamoji antžeminės dalies ir šaknų prieauga, tačiau pagerinamas paliktų augimo taškų aprūpinimas azotu ir kitais vegetacijai reikalingais elementais.

Gandralizdžių tvarkymas

Jūsų kiemą puošia gandralizdis?

Mes galime atlaisvinti kelią gandrams apgenėdami medžio šakas. Apgenėtas medis, kuriame yra gandralizdis atrodys gražiau ir teiks džiaugsmą Jums bei gandrams.